Procesas
Pareiškėjai prašė nutraukti jų santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjams. Teismas nusprendė, kad apie bylos nagrinėjimą turi būti pranešta ir antstoliams, vykdantiems vykdomąsias bylas vieno iš sutuoktinių atžvilgiu. Kadangi vykdymo proceso metu yra susidariusios vykdymo išlaidos, santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje turėjo būti aptarta prievolė jas grąžinti. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms. Taigi, kreditorių informavimas teismų manymu buvo atliktas netinkamai.
Reglamentavimas
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pareiškime nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinio (ar vieno iš jų) kreditorius ir nurodymas, kad kreditoriai yra informuoti apie bylos iškėlimą. Šio kreditorių informavimo tikslas yra sudaryti sąlygas sutuoktinio (sutuoktinių) kreditoriams įgyvendinti savo teises ir įvertinti, ar sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių nepažeidžia kreditorių interesų.
Taisyklė
Vis dėlto kasacinis teismas pabrėžė, kad santuokos nutraukimo byloje sprendžiama dėl prievolės pobūdžio (bendra sutuoktinių ar vieno jų asmeninė) bei rūšies (solidarioji ar dalinė), o vykdymo procese priverstinai vykdant vykdomąjį dokumentą vykdytinos prievolės pobūdis bei rūšis jau yra nustatyti teismo sprendimu. Kasacinio teismo vertinimu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.126 straipsnyje įtvirtintos kreditorių teisių garantijos negali būti aiškinamos plačiai ir neapima specifinės prigimties prievolės – vykdymo išlaidų. Pagal bendrą taisyklę priverstinio vykdymo procese visos vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko (CPK 611 straipsnis). Įstatyme nustatyta, kad vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos, o ginčai dėl vykdymo išlaidų skaičiavimo nagrinėjami specialia CPK nustatyta tvarka. Todėl atskiras (ne toje pačioje vykdomojoje byloje) vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko procesas nėra galimas, o jeigu toks būtų antstolio inicijuotas, jis turėtų būti pripažįstamas kaip antstolio veikimas peržengiant jam valstybės suteiktų įgaliojimų ribas, todėl neteisėtas. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, kasacinis teismas konstatavo, kad CK 3.126 straipsnio 2 dalis nėra taikoma sutuoktinio (sutuoktinių) atžvilgiu priverstinius vykdymo veiksmus atliekančiam antstoliui, nes jis nėra laikytinas kreditoriumi šio straipsnio prasme, o 20 vykdymo išlaidų dydis yra reglamentuotas teisės aktuose, todėl apskaičiavimas ir jo patikra taip pat gali būti atliekami tik specialia tvarka. Dėl to kasacinis teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis panaikino ir pareiškėjų pareiškimo priėmimo klausimą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-916/2022
Daugiau teismų praktikos LAT.LT
Norite sužinoti daugiau? Registruokitės konsultacijai +37060538755
