Teismų praktika / Netesybos darbuotojui už pavėluotą atsiskaitymą

netesybos už pavėluotą atsiskaitymą su darbuotoju

Procesas

Ieškovas (darbuotojas), be kitų reikalavimų, prašė priteisti iš atsakovės (darbdavės) netesybas už pavėluotą atsiskaitymą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, o apeliacinės instancijos – patenkino, tačiau priteisė tik 50 procentų ieškovo prašomos netesybų sumos. Darbuotojo manymu netesybos už pavėluotą atsiskaitymą turi būti priteisiamos nemažinant jų dydžio.

Reglamentavimas

DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Netesybos už pavėluotą atsiskaitymą gali būti priteisiamos kreipiantis į darbo ginčus nagrinėjantį organą, pradžiai – į darbo gičų komisiją.

Taisyklė

Kasacinis teismas pažymėjo, kad šia teisės norma yra siekiama apsaugoti darbuotojo interesus bei skatinti darbdavį tinkamai vykdyti pareigas ir atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju. Nustačius DK 147 straipsnio 2 dalyje konkretų maksimalų šešių mėnesių terminą, už kurį turi būti mokamos netesybos už pavėluotą atsiskaitymą, užtikrinamas teisinis aiškumas, nes abi darbo teisinių santykių šalys gali aiškiai numatyti, kokia sankcija gali būti taikoma darbdaviui pažeidus pareigą tinkamai atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus darbo santykiams. Kasacinio teismo vertinimu, nustatyti DK 147 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos teisės normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės nėra pagrindas mažinti joje nustatytą netesybų dydį. Todėl apeliacinės instancijos teismo nurodytos aplinkybės dėl netesybų dydžio, ekonominė padėtis, darbdavio nepiktnaudžiavimas nėra pagrindas plačiai aiškinti minėtą teisės normą ir spręsti dėl joje nustatytos sankcijos sumažinimo. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nutartyje rėmėsi kasacinio teismo praktika dėl netesybų mažinimo, kuri buvo formuojama dėl ankstesnio DK (galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d.) 141 straipsnio 3 dalies, nenustačiusios konkretaus laikotarpio, už kurį priteistinos netesybos. Kasacinis teismas pažymėjo, kad, sprendžiant dėl DK 147 straipsnio 2 dalies taikymo, reikia įvertinti, ar yra visos jos taikymo sąlygos, be kita ko, ar uždelsiama atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės. Nustačius, kad darbdavys uždelsė atsiskaityti su darbuotoju dėl darbuotojo kaltės, turi būti sprendžiama dėl tokių aplinkybių ir atitinkamai darbdavio atsakomybės (jos apimties).

Rezultatas

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad atsakovė su ieškovu neatsiskaitė laiku dėl ieškovo kaltės, dėl šių aplinkybių byloje ginčas nekilo, todėl ieškovas pagrįstai reikalavo iš atsakovės priteisti DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatytas netesybos už pavėluotą atsiskaitymą. Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas apeliacinės instancijos teismo nutartį pakeitė, padidindamas ieškovui iš atsakovės priteistinas netesybas už pavėluotą atsiskaitymą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022

Daugiau teismų praktikos LAT.LT

Norite sužinoti daugiau? Registruokitės konsultacijai +37060538755

Susiję įrašai

Advokatė Evelina Kiznė - aukščiausios kvalifikacijos teisininkė, specializuojasi darbo, įmonių, šeimos teisės srityse.
Jei norite registruotis teisinei konsultacijai ir aptarti Jums iškilusį klausimą bei gauti kvalifikuotą teisininį patarimą, maloniai prašome susisiekti telefonu +370 605 38 755

Naujausi įrašai

Darbuotojo teisė atsijungti ir būti nepasiekiamam po darbo valandų
2024-08-28
Kas yra juridinio asmens nemokumas ir kaip jis nustatomas?
2024-08-17
Darbuotojo padarytos žalos atlyginimas darbdaviui, jos atlyginimo sąlygos
2024-06-14