Procesas
Ieškovė, nesutikdama su darbo ginčų komisijos sprendimu, kuriuo, be kita ko, atsakovo atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, prašė atsakovo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Ieškovė laikė, jog yra įvykdytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas ir atsakovas iš darbo yra atleistas teisėtai.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinį atmetė.
Reglamentavimas
Darbo sutartis darbdavio iniciatyva gali būti nutraukta dėl darbuotojo kaltų veiksmų. Darbdavys, atsižvelgdamas į visas su padarytu pažeidimu susijusias reikšmingas aplinkybes, turi teisę darbuotojo pareigų pažeidimą pripažinti šiurkščiu Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 dalies 7 punkto pagrindu.
Pagal DK 58 straipsnio 5 dalį, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo.
Kasacinis teismas, aiškindamas iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą, kurio nuostatos iš esmės atitinka DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punkto nuostatą ir dėl to ši jo praktika išlieka aktuali, yra konstatavęs, kad sprendžiant klausimą, ar darbo drausmės pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius nuostolius bei kitokius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltę ir jos formas, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes.
Tam, kad būtų konstatuotas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, ne visais atvejais būtina, kad darbdavys dėl darbuotojo neteisėtų veiksmų patirtų realius nuostolius.
Taisyklė
Byloje nustatyta, kad ieškovė atleido atsakovą, ėjusį projektų vadovo pareigas, iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, remdamasi tuo, jog atsakovas nevykdė vadovo nurodymų pateikti savo vykdytų projektų dokumentaciją.
Kasacinis teismas nurodė, kad vien tai, jog dokumentacijos neperdavimas vadovui bendrovės vidaus teisės aktuose tiesiogiai nėra įtvirtintas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, savaime nereiškia, kad jis tokiu negali būti pripažintas darbdavio valia.
Kasacinio teismo vertinimu, byloje teismų nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad atsakovo sąmoningas atsisakymas vykdyti administracijos vadovo nurodymus, pasireiškiantis tęstiniu prašomų dokumentų nepateikimu darbdavei net ir skyrus atsakovui griežtą papeikimą, kai prašomų dokumentų neturėjimas sukelia darbdavei neigiamų pasekmių, vertintinas kaip veikimas prieš darbdavės interesus, kuris, be kita ko, nulėmė ieškovės pasitikėjimo atsakovu praradimą.
Dėl nurodytų priežasčių, nustačius ne tik tęstinį darbdavės nurodymų pateikti vykdytų 25 projektų dokumentaciją nevykdymą, bet ir veikimą prieš ieškovės interesus, ieškovės sprendimas nutraukti darbo santykius su atsakovu dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo negali būti laikomas neproporcinga priemone.
Kasacinis teismas konstatavo, kad teismai teisingai nustatė, jog atsakovas padarė darbo pareigų pažeidimą, taip pat iš esmės nustatė darbo pareigų pažeidimo pripažinimo šiurkščiu sąlygas, tačiau, netinkamai aiškindami ir taikydami DK 58 straipsnio nuostatas, nepagrįstai tokio pažeidimo nekvalifikavo kaip šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo.
Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, kasacinis teismas teismų priimtus procesinius sprendimus panaikino, o ieškovės ieškinį tenkino.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-421/2022
Daugiau teismų praktikos LAT.LT
Norite sužinoti daugiau? Registruokitės konsultacijai +37060538755
