Ne vienas darbuotojas artėjant didžiosioms metų šventėms susimąsto apie tai, kaip praleis šventines dienas. Tai – ypatingai aktuali tema tuose verslo sektoriuose, kurie nestabdo gamybos, prekybos ir paslaugų teikimo ištisus metus, kadangi šių verslų darbuotojams tenka dirbti šventinėmis dienomis, įskaitant šv. Kalėdas ir Naujuosius metus. Ne visi darbuotojai turėtų dirbti švenčių metu – darbas švenčių dienomis turi savų reikalavimų bei ypatumų, kuriuos svarbu žinoti tiek darbdaviams, tiek ir darbuotojams.
Darbas švenčių dienomis
Darbas švenčių dienomis yra išimtinis, kai nėra galimybės suteikti darbuotojams laisvo laiko ir darbdaviams yra būtina patenkinti verslo poreikius, pavyzdžiui, užtikrinti, kad mažmeninė prekyba šventiniu laikotarpiu veiktų nepertraukiamai. Taigi, paprastai švenčių dienomis nėra dirbama, o jei darbdavys negali organizuoti darbo taip, kad darbuotojas šventinę dieną galėtų ilsėtis, reikėtų žinoti, jog šventinėmis dienomis dirbama tik su darbuotojo sutikimu, išskyrus atvejus, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą ar kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais. Pastaroji išimtis nėra taikoma nėščioms, nesenai pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms darbuotojoms, kadangi jų sutikimas dirbti švenčių dienomis yra reikalingas visais atvejais.
Šventinės dienos tai: sausio 1-oji – Naujųjų metų diena; vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena; kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena; sekmadienis ir pirmadienis – krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienos; gegužės 1-oji – Tarptautinė darbo diena; pirmasis gegužės sekmadienis – Motinos diena; pirmasis birželio sekmadienis – Tėvo diena; birželio 24-oji – Rasos ir Joninių diena; liepos 6-oji – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės diena; rugpjūčio 15-oji – Žolinė (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną); lapkričio 1-oji – Visų Šventųjų diena; lapkričio 2-oji – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena; gruodžio 24-oji – Kūčių diena; gruodžio 25-oji ir 26-oji – Kalėdų dienos.
Svarbu tai, kad už darbą švenčių dienomis mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis.
Taigi, jei darbdavys pageidauja, kad nurodytomis dienomis darbuotojas atvyktų į darbą, beveik visais atvejais darbdavys turi gauti darbuotojo sutikimą. Negavus darbuotojo sutikimo pastarajam negali būti taikoma drausminė atsakomybė, kadangi dirbti švenčių dienomis yra darbuotojo teisė, bet ne pareiga. Jei darbuotojas sutiko dirbti švenčių dienomis jam turi būti garantuojamas dvigubo darbo užmokesčio apskaičiavimas ir išmokėjimas.
Viršvalandinis darbas
Gali pasitaikyti, jog šventinę dieną darbuotojas dirba viršvalandžius, tad svarbu aptarti ir viršvalandinio darbo ypatumus.
Viršvalandiniu darbu laikoma, kai darbuotojas dirba laiką viršijantį darbo dienos ar pamainos trukmę, arba apskaitinį laikotarpį. Pavyzdžiui, jei darbuotojas dirba fiksuotą darbo laiką – po 8 valandas per dieną, papildomos darbo valandos turėtų būti laikomos viršvalandžiais.
Viršvalandinis darbas gali būti skiriamas tik darbuotojui sutikus, išskyrus tokius išimtinius atvejus, kai: pirma, dirbami visuomenei būtini nenumatyti darbai ar siekiama užkirsti kelią nelaimėms, pavojams, avarijoms ar gaivalinėms nelaimėms ar likviduoti jų skubiai šalintinas pasekmes; antra, būtina užbaigti darbą ar pašalinti gedimą, dėl kurio didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą ar sugestų medžiagos, produktai ar įrenginiai; trečia, tai numatyta kolektyvinėje sutartyje.
Per septynių paeiliui einančių kalendorinių dienų laikotarpį negali būti dirbama ilgiau kaip aštuonias valandas viršvalandžių, išskyrus, kai darbuotojas savo sutikimą dirbti iki dvylikos valandų viršvalandžių per savaitę išreiškia raštu. Tokiais atvejais negali būti pažeista maksimali vidutinė keturiasdešimt aštuonių valandų darbo laiko trukmė per savaitę, skaičiuojant per apskaitinį laikotarpį.
Už viršvalandinį darbą įprastą dieną turi būti mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Jei darbuotojas viršvalandinį darbą atlieka švenčių dieną, jam turi būti mokamas ne mažesnis kaip dviejų su puse dydžio darbuotojo darbo užmokesčio dydžio darbo užmokestis.
Darbo laiko keitimas atostogomis ir apskaita
Darbuotojui ir darbdaviui suteikiama galimybė susitarti, jog darbo laikas švenčių dienomis padaugintas iš atitinkamo dydžio (dviejų ar dviejų su puse), gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko. Susitarus dėl tokios laiko kompensavimo formos, darbuotojui suteikiamos papildomos atostogų dienos, kurios apmokamos įprastu darbuotojo darbo užmokesčiu. Taigi, galima rinktis, ar darbuotojas pageidauja gauti didesnį darbo užmokestį netrukus po to, kai dirbo švenčių dienomis, ar turėti ilgesnes kasmetines atostogas vasarą ar kitu norimu metu.
Kai darbuotojo dirbtas darbas švenčių dieną nėra tinkamai pažymimas darbo laiko apskaitoje, toks pažeidimas vadinamas nedeklaruotu darbu, už kurį darbdavys gali būti baudžiamas administracine tvarka. Skundus priima ir minėtus pažeidimus tiria Valstybinė darbo inspekcija. Valstybinė darbo inspekcija, ištyrusi skundą, gali įpareigoti darbdavį atkurti iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, dėl kurių buvo konstatuotas nedeklaruotas darbas ir skirti baudą darbdaviui nuo 200 iki 600 eurų, jei pažeidimas padarytas pirmą kartą per pastaruosius 2 metus.
Darbuotojas ar darbuotojai, kurių darbo valandos nebuvo tinkamai apskaitomos, arba buvo tinkamai apskaitomos, tačiau apmokamos per mažais tarifais, gali kreiptis į darbo ginčų komisiją ir prašyti priteisti neišmokėtas sumas bei delspinigius. Prašymo nagrinėjimas darbo ginčų komisijoje yra nemokamas.
Taigi, patys 3 svarbiausi dalykai, kuriuos derėtų žinoti apie darbą švenčių dienomis, tai, kad skiriant dirbti šiomis dienomis dažniausiai yra reikalingas darbuotojo sutikimas, darbo valandos turi būti apmokamos didesniais tarifais, o netinkamai atliekama darbo laiko apskaita yra pagrindas darbdaviui taikyti atsakomybę.
Norite sužinoti daugiau? Registruokitės konsultacijai +37060538755
