Procesas
Byloje buvo nagrinėjamas klausimas kokia yra darbdavio pareiga vykdyti informavimo ir konsultavimosi procedūras su darbuotojų atstovais. Ieškovė (profesinė sąjunga) teismo prašė panaikinti atsakovės (darbdavės) sprendimą dėl bendrovės struktūros patvirtinimo bei atsakovės direktoriaus įsakymą dėl darbuotojų atlygio tvarkos aprašo patvirtinimo. Ieškovė teigė, kad atsakovė, priimdama ginčijamus sprendimus, pažeidė informavimo ir konsultavimosi procedūrą.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinį atmetė.
Reglamentavimas
DK 203 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbuotojai per darbo tarybas turi teisę būti informuojami ir dalyvauti konsultacijose su darbdaviais ir jų atstovais su darbuotojų darbo, socialinių, ekonominių teisių bei interesų įgyvendinimu ir gynimu susijusiais klausimais. Nurodytu darbdavio informavimo ir konsultavimosi su darbo taryba (profesine sąjunga) teisiniu reglamentavimu įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos Bendrijoje (toliau – Direktyva) nuostatos.
Taisyklė
Kasacinis teismas nurodė, kad tinkamas informavimas ir konsultavimasis Direktyvos 4 straipsnio 3 ir 4 dalių prasme reiškia, kad informuoti reikia tokiu laiku, tokiu būdu ir pateikiant tokio turinio informaciją, kad pirmiausia būtų sudaryta atitinkama galimybė darbuotojų atstovams atlikti adekvatų tyrimą, o jei reikia, pasiruošti konsultavimuisi. Konsultavimasis vyksta: a) užtikrinus laiko, metodų ir turinio tinkamumą; b) esant tinkamam administravimo ir atstovavimo lygiui, atsižvelgiant į aptariamą temą; c) dėl informacijos, kurią pateikė darbdavys 2 straipsnio f punkte nustatyta tvarka, ir dėl darbuotojų atstovų nuomonės, kurią jie turi suformuluoti; d) tada, kai sudaroma galimybė darbuotojų atstovams susitikti su darbdaviu ir dėl bet kurios jų pateiktos nuomonės gauti atsakymą bei to atsakymo pagrindimą; e) siekiant susitarimo dėl darbdavio kompetencijai priklausančių sprendimų.
Kasacinis teismas konstatavo, kad reikiamos pakankamos informacijos perdavimas darbuotojų atstovams, kad šie galėtų susipažinti ir išnagrinėti klausimo dalyką, ir nuomonių pasikeitimas, dialogas ir netgi tam tikra dalimi atsižvelgimas į kitos iš socialinių partnerių (darbdavio ir darbuotojų tarybos ar profesinės sąjungos) pasiūlymus, pageidavimus, reikalavimus rodo informavimo ir konsultavimosi procedūrų atlikimą.
Rezultatas
Remdamasis bylą nagrinėjusių teismų nustatytomis aplinkybėmis, jog atsakovė profesinei sąjungai teikė informaciją apie planuojamą bendrovės struktūrą, pareigybių sąrašus ir padalinius, taip pat parengtą atlygio tvarkos aprašą bei kvietė pradėti konsultacijas, vyko susirašinėjimas, įvyko susitikimas, kasacinis teismas sprendė, kad ieškovė turėjo galimybes daryti įtaką darbdavės numatomiems priimti sprendimams.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad profesinė sąjunga neteigė, kad darbdavės priimti sprendimai jai buvo siurpriziniai. Tai, kad susitarimas nebuvo sudarytas ir darbuotojų atstovai nesutinka su darbdavio sprendimais, savaime nereiškia informavimo ir konsultavimosi procedūrų nesilaikymo. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismo nutartis palikta nepakeista.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-687/2020
Daugiau teismų praktikos LAT.LT
Norite sužinoti daugiau? Registruokitės konsultacijai +37060538755
