Procesas
Byloje nagrinėjama bankroto administratoriaus atsakomybė dėl įmonei padarytos žalos. Ieškovė (bankrutuojanti įmonė) prašė priteisti žalos atlyginimą iš bankroto administratoriaus. Nurodė, kad dėl bankroto administratoriaus neteisėto neveikimo įmonei priklausančios transporto priemonės nebuvo laiku realizuotos, nusidėvėjo ir todėl įmonė patyrė žalą.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tenkino didžiąją ieškinio dalį.
Reglamentavimas
Bankroto administratoriui civilinė atsakomybė yra taikoma CK pagrindu, o Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) taikomas konkrečioms bankroto administratoriaus pareigoms išsiaiškinti ir pagrįsti bei jo veiksmų teisėtumui įvertinti. Teismui nustačius bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama. Paneigti šią prezumpciją, t. y. įrodyti, kad nėra kaltės
dėl atsiradusios žalos, turi bankroto administratorius.
Taisyklė
Kasacinis teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad bankrutuojančios įmonės turto pardavimas priskirtinas išimtinei kreditorių susirinkimo kompetencijai, neatleidžia bankroto administratoriaus nuo pareigos imtis visų reikiamų priemonių siekiant užtikrinti įmonės skolininkės interesus ir jos turto apsaugą, nes bankroto administratorius yra vienintelis įmonės skolininkės interesų atstovas bankroto procese. Taigi, nors ĮBĮ nuostatos nesuteikia teisės bankroto administratoriui savo nuožiūra spręsti dėl bankrutuojančios įmonės turto pardavimo kainos ir tvarkos, vykdydamas jam tenkančią pareigą ginti visų kreditorių interesus ir kiek įmanoma išsaugoti skolininko turtą, bankroto administratorius privalo imtis atitinkamų veiksmų (organizuoti turto pardavimo klausimo svarstymą kreditorių susirinkime, prireikus kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl atitinkamų sprendimų priėmimo), jei jie yra būtini bankrutuojančios įmonės turto vertei išsaugoti. Kadangi turto realizavimas už kuo didesnę kainą aktualus ne tik bankrutuojančios įmonės kreditoriams, bet ir bankroto administratoriaus atstovaujamai įmonei skolininkei, šios bankroto administratoriaus pareigos negali pašalinti aplinkybė, jog nė vienas iš kreditorių nepasinaudojo teise inicijuoti turto realizavimo klausimo sprendimą.
Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tam, jog kreditorių susirinkimas galėtų įgyvendinti jam priskirtą kompetenciją spręsti dėl bankrutuojančios įmonės turto pardavimo kainos ir tvarkos, turi būti sudarytos atitinkamos prielaidos, t. y. kreditorių susirinkimui turi būti pateikta informacija apie įmonės turimą turtą bei sudarytos sąlygos kreditoriams susirinkti.
Rezultatas
Apžvelgiamoje byloje teismų nustatyta, kad bankroto administratorius nesiėmė būtinų veiksmų šaukti bendrovės kreditorių susirinkimus, todėl tai buvo pagrįstai įvertinta kaip neteisėtas neveikimas, pasireiškiantis, be kita ko, rūpestingumo pareigos nevykdymu. Šios bankroto administratoriaus pareigos nepanaikina aplinkybė, kad pagal ĮBĮ nuostatas inicijuoti kreditorių susirinkimo sušaukimą turėjo teisę ir patys ieškovės kreditoriai, nes būtent bankroto administratorius turi pareigą išsaugoti jo žinioje esantį ieškovei priklausantį pagal prigimtį greitai nuvertėjantį turtą, be to, ne visi bendrovės kreditoriai turi teisę reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą.
Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-823/2020
Daugiau teismų praktikos LAT.LT
Norite sužinoti daugiau? Registruokitės konsultacijai +37060538755
