Procesas
Byloje buvo narginėjamos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo pasekmės ir tėvo pareigos vykdyti taikos sutartyje patvirtintą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Antstolė prašė skirti skolininkui (suinteresuotas asmuo), nevykdančiam taikos sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių įtvirtintos pareigos bendrauti su savo vaikais, baudą išieškotojos (vaikų motinos) naudai.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai prašymą tenkino.
Taisyklė
Kasacinis teismas pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvu bei įgyvendintos tėvo pareigos rūpintis savo vaikais. Buvę sutuoktiniai susitarė, jog tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės laikytis sutartos bendravimo tvarkos, pastarasis laikas gali būti kompensuojamas kitu sutartu laiku. Taikos sutartimi suinteresuotas asmuo patvirtino, jog jam yra žinoma, kad pagal CPK nuostatas sudaryta ir teisme patvirtinta taikos sutartis tampa priverstinai vykdytinu dokumentu. Teismų byloje nebuvo nustatyta, kad suinteresuotas asmuo neturėtų galimybės laikytis teismo nutartimi patvirtintos bendravimo su vaikais tvarkos.
Kasacinio teismo vertinimu, suinteresuoto asmens nurodytos tokios aplinkybės kaip sveikatos sutrikimai, nuosavo būsto neturėjimas, rūpestis kitais dviem nepilnamečiais vaikais gali būti pripažįstamos kaip objektyvios ir pateisinančios bendravimo tvarkos nesilaikymą atskirais, pavieniais atvejais, kai nėra galimybės sutarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos konkrečiu atveju, tačiau jos negali būti pagrindas visiškai nesilaikyti nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos ir su jais nebendrauti. Byloje nenustatyta, kad suinteresuotas asmuo su vaikais bendrautų kita nei nustatyta taikos sutartimi forma (pvz., telefonu, internetu ir pan.).
Rezultatas
Kasacinis teismas pripažino pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad suinteresuotas asmuo nevykdo taikos sutarties.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo, esant priežasčių, dėl kurių jis negali vykdyti teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties, t. y. konkrečiu joje įtvirtintu būdu vykdyti savo kaip tėvo pareigų, turi galimybę kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti kitokią laiko, vietos, būdo prasme bendravimo su vaikais tvarką nei šiuo metu nustatyta, bet ne atsisakyti ją vykdyti. Tačiau taikos sutartis, kuria būtų nustatyta galimybė tėvui nevykdyti savo pareigos bendrauti su vaikais, prieštarautų imperatyviosioms CK 3.155 straipsnio 2 dalyje ir 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoms teisės normoms bei viešajam interesui, todėl teismo negalėtų būti tvirtinama. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, kasacinis teismas paliko nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019
Daugiau teismų praktikos LAT.LT
Norite sužinoti daugiau? Registruokitės konsultacijai +37060538755
