Bylos baigtis
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Darbo ginčų komisija (toliau – darbo ginčų komisija) išnagrinėjo darbo bylą, kurioje darbuotojo atleidimą dėl šiurkščių darbo pareigų pažeidimo (DK 58 str. 2 d. 2 p.) pripažino neteisėtu, darbuotojo naudai priteisė beveik 15 000 EUR vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, taip pat priverstinės pravaikštos kompensaciją už kiekvieną darbo dieną, kol sprendimas įsiteisės ir kitas su tuo susijusias kompensacijas. Sprendimui įsiteisėjus darbdavys darbuotojui išmokėjo daugiau nei 20 000 EUR. Toliau šiame įraše aptariamas neteisėtas atleidimas už darbo pareigų pažeidimus.
Ieškinio reikalavimai
Ieškinyje dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbuotojo atstovė advokatė Evelina Kiznė nurodė, kad darbdavys iš darbuotojo reikalavo, kad jis atliktų darbo funkcijas, kurios nebuvo apibrėžtos darbo sutartyje. Pažymėjo, kad įmonėje nebuvo priimti jokie vidaus teisės aktai, kuriuose būtų nustatytos kitos darbuotojo darbo funkcijos, nei tos, kurios buvo apibrėžtos darbo sutartyje. Darbuotojas kurį laiką vykdė papildomas darbo funkcijas ir už tai prašė padidinti jo darbo užmokestį, tačiau darbdavys mokėti už papildomas darbo funkcijas atsisakė. Dėl šios priežasties darbuotojas atsisakė vykdyti nesulygtas darbo funkcijas, prisiimti atsakomybę už tinkamą šių funkcijų atlikimą. Po atsisakymo, darbuotojas buvo informuotas, kad įmonė norėtų nutraukti su juo darbo santykius ir pasiūlė nutraukti darbo sutartį bendru šalių susitarimu. Darbuotojui nesutikus su darbo sutarties nutraukimo sąlygomis ir atsisakius nutraukti darbo sutartį, darbdavys pakartotinai (penkis kartus) teikė prašymus teikti paaiškinimus dėl atsisakymo vykdyti vadovo paskirtas užduotis ir atlikti savo pareigas. Galiausiai darbuotojas buvo atleistas iš darbo remiantis DK 58 str. 2 d. 1 ir 2 p., t. y. darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl šiurkštaus darbuotojo pareigų pažeidimo ir dėl per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo.
Darbo ginčų komisija
Spręsdama ginčą darbo ginčų komisija atkreipė dėmesį į DK 45 str. nuostatas, kur nurodyta, kad pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu (DK 45 str. 1 d.). Taip pat rėmėsi kasacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus.
Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reguliavimą ir faktą, kad darbuotojui priskiriant darbo funkcijas, kurios nebuvo apibrėžtos jo darbo sutartyje, nebuvo gautas jo sutikimas, taip pat byloje nenustačius faktų apie tai, kad įmonėje buvo priimti vidaus teisės aktai, kuriuose būtų nustatytos kitos darbuotojo darbo funkcijos, darbo ginčų komisija konstatavo, kad darbuotojas privalėjo atlikti tik tas darbo funkcijas, kurios buvo nurodytos darbo sutartyje. Įvertinusi šalių argumentus bei pateiktus įrodymus darbo ginčų komisija nusprendė, kad darbuotojo veiksmai negali būti vertinami kaip sudarantys šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir konstatavo, kad darbuotojas iš darbo buvo atleistas neteisėtai.
Reikalinga teisinė pagalba? Registruokitės konsultacijai +37060538755
