Kas yra pravaikšta?
Pravaikšta yra terminas, naudojamas Lietuvos darbo rinkoje. Pagal darbo teisę pravaikšta yra laikoma darbuotojo neatvykimas į darbą visą darbo dieną arba pamainą be pateisinamos priežasties. Toks neatvykimas gali būti laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Atleidimas už pravaikštas gali būti atliekamas, kai tam yra sąlygos ir darbdavys laikosi tam tikrų taisyklių.
Ką apie pravaikštas numato Darbo kodeksas?
Darbo kodekso 58 str. 3 d. 1 punktas numato, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties, dar kitaip vadinama pravaikšta. Darbuotojas, sudarydamas darbo sutartį, įsipareigoja laikytis joje numatytų darbo pareigų, taip pat darbuotojui yra taikomos ir įmonės vidaus tvarkos bei taisyklės. Jei darbuotojas neatvyko į darbą visą dieną (pamainą), jis turi teisę teikti paaiškinimą. Neatvykimą laikyti šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu galima tuomet, kai darbuotojas neturi svarbių ir neatvykimą pateisinančių priežasčių. Atleidimas iš darbo turtėtų būti kraštutinė priemonė ir darbdaviai turėtų žinoti, jog neprivalo atleisti pravaikštą padariusio darbuotojo, jei to nenori. Sprendžiant, ar darbuotoją atleisti, būtina atsižvelgti į pažeidimą lėmusias aplinkybes ir sukeltus padarinius.
Kada pravaikšta yra laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu?
Pagal aktualias teismų praktikos suformuluotas įrodinėjimo taisykles darbo bylose, kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-248/2021, 18 punktas).
Šiuo atveju pravaikšta šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma tik tada, kai yra įrodytos visos šios aplinkybės:
- Darbuotojas neatvyko į darbą visą darbo dieną arba pamainą;
- Darbuotojo nurodyta neatvykimo priežastis nebuvo svarbi ir pateisinanti neatvykimą arba darbuotojas paaiškinimo darbdaviui nepateikė;
- Darbdavys atsižvelgė į visas aplinkybes, įskaitant darbuotojo darbo stažą, jo pareigas, ankstesnius pažeidimus ir kt bei nustatė, jog konkretus neatvykimas laikytinas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu.
Taigi, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė atleidimo iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo – neatvykimo į darbą – bylose lemia darbdavio pareigą įrodyti, kad pagrindas atleisti darbuotoją iš darbo buvo, o darbuotojas įrodinėja svarbias priežastis, dėl kurių jis neatvyko į darbą.
Kaip įrodyti, kad neatvykimas į darbą buvo pateisinamas?
Darbuotojas, siekiantis išvengti atleidimo arba po atleidimo iškėlus darbo ginčą siekiant įrodyti, kad darbdavys jį atleido nepagrįstai, privalo įrodyti, kad jo neatvykimas į darbą buvo pateisinamas. Tai galima padaryti pateikiant dokumentus, patvirtinančius ligą, šeimos nario mirtį, kitą svarbią priežastį. Būtina atkreipti dėmesį, kad dalis darbuotojų savo darbo funkcijas gali atlikti už darbovietės ribų (nuotolinis darbas) ir toks darbo atlikimas tam tikrais atvejais negali būti vertinamas kaip pravaikšta. Svarbu, kad net ir nebūdamas nustatytoje savo darbo vietoje, darbuotojas atliktų darbo užduotis bei turėtų įrodymus, kurie patvirtintų darbo funkcijų atlikimą.
Ką daryti, jei atleido už pravaikštą?
Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo. Jei darbuotojas yra atleidžiamas iš darbo pagal DK 58 str. 3 d. 1 punktą, visų pirma būtina:
- susipažinti su atleidimo įsakymu bei atleidimo priežastimis;
- įvertinti, ar darbuotojui buvo sudaryta galimybė teikti paaiškinimą;
- įvertinti, ar darbdavys nepraleido vieno mėnesio termino atleisti darbuotoją;
- įvertinti, ar priežastys ir aplinkybių visuma sudarė pagrindą atleisti darbuotoją.
Darbuotojo teisės atleidus už pravaikštas
Neteisėto atleidimo atveju, darbuotojas turi teisę ginti savo pažeistas teises darbo ginčų komisijoje (toliau- DGK) pagal DK 220 str. Kilus ginčams dėl darbuotojo neatvykimo į darbą priežasties svarbumo, ar nesutinkant, jog darbuotojo atleidimas iš darbo yra proporcinga priemonė padarytam darbo pareigų pažeidimui, darbuotojui pravartu pasitarti su teisininku, kuris įvertintų visas reikšmingas aplinkybes bei patartų, ar darbuotojui verta kreiptis į DGK. Ginčą laimėjęs darbuotojas gali gauti pinigines kompensacijas, taip pat tam tikrais atvejais gali būti grąžintas į darbą, jei to prašo.
Neatvykimo į darbą pasekmės
Darbuotojui, atleistam iš darbo už pravaikštas, kyla neigiamos pasekmės dėl nedarbo išmokos mokėjimo, jis netenka teisės į išeitines išmokas, kurias gautų, jei būtų atleidžiamas iš darbo darbdavio iniciatyva, taip pat toks darbuotojas gali būti nelaikomas turinčiu nepriekaištingą reputaciją, o tai neleistų kandidatuoti į tam tikras pareigybes.
Reikalinga teisinė pagalba? Registruokitės konsultacijai +37060538755
