Darbo apmokėjimo sąlygų keitimas darbdavio iniciatyva
Ieškovas (buvęs darbuotojas) prašė teismo priteisti iš atsakovės (įmonės) neišmokėtą darbo užmokestį. Ieškovo vertinimu, darbo apmokėjimo sąlygų keitimas darbdavio iniciatyva buvo neteisėtas.
Bylos esmė
Ieškovas, atsakovės bendrove dirbo rekonstrukcinės ir plastinės chirurgijos gydytoju. Jis byloje įrodinėjo, kad darbdavė priėmė įsakymus dėl klientams teikiamų jo paslaugų normos nustatymo. Nustačius normą, buvo sumažintas ir jo darbo užmokestis. Taip nepagrįstai be darbuotojo sutikimo buvo atliktas darbo apmokėjimo sąlygų keitimas darbavio iniciatyva.
Faktinės aplinkybės
Ieškovo darbo užmokestį, be kita ko, sudaro 30 procentų nuo uždirbamos sumos už paslaugas, teikiamas ir apmokamas iš PSDF lėšų. Teritorinė ligonių kasa informavo darbdavį, kad šis suteikia per daug paslaugų. PSDF lėšų neužtenka visoms paslaugoms apmokėti. Dėl to darbdavys priėmė įsakymus, kuriais buvo nustatyta dienos chirurgijos paslaugų skaičiaus norma. Ieškovas iki atleidimo iš darbo dienos neginčijo jam mokamo darbo užmokesčio dydžio. Taip pat ieškovas neginčijo jo apskaičiavimo metodikos, atsakovės direktoriaus įsakymų, apie kuriuos jam buvo žinoma.
Darbo apmokėjimo sąlygų keitimas darbdavio iniciatyva – reglamentavimas
Kasacinis teismas konstatavo, kad DK 45 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendroji taisyklė. Darbo apmokėjimo sąlygų keitimas darbdavio iniciatyva vykdomas darbuotojui sutikus raštu. Šio straipsnio 3 dalyje reglamentuojami teisiniai padariniai, kylantys dėl neteisėto sąlygų keitimo. Pakeitus darbo apmokėjimo sąlygas vienašališkai, nesilaikant nurodytos bendrosios taisyklės, toks pakeitimas yra neteisėtas. Tokiu atveju darbuotojas turi nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius reaguoti. Nesutikdamas su neteisėtu darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimu, jis turi teisę kreiptis į darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantį organą. Darbuotojas turėtų teikti prašymą įpareigoti darbdavį vykdyti darbo sutartį ir atlyginti atsiradusią žalą. Jei darbuotojas to nepadaro per tris mėnesius nuo to momento, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, tokiu atveju laikoma, kad darbuotojas sutiko dirbti pakeistomis darbo apmokėjimo sąlygomis ir vėliau tokio pakeitimo ginčijimas tampa komplikuotas.
Taigi, darbuotojas turi būti aktyvus ir gintis nuo neteisėto sąlygų keitimo laiku. To nepadarius, pagal DK 45 įtvirtintą teisinį reglamentavimą, yra laikoma, kad darbuotojas sutiko dirbti pakeistomis darbo apmokėjimo sąlygomis. Tokiu atveju nėra teisinio pagrindo darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimą pripažinti neteisėtu vėliau.
Kasacinis teismas taip pat nusprendė, kad atsakovės direktoriaus įsakymais nebuvo pakeistos šalių darbo sutartyje sulygtos darbo apmokėjimo sąlygos. Konkretus darbo užmokestis, darbo norma darbo sutartyje nebuvo nurodyti ir detalizuoti. Darbo apmokėjimo sąlyga šalių valia buvo susieta su iš PSDF lėšų teikiamomis ir apmokamomis paslaugomis, PSDF lėšų, apmokamų (apmokėtų) už tokias paslaugas, mastu. Įsakymai dėl paslaugų normos ribojimo priimti reaguojant į Teritorinės ligonių kasos ataskaitas, jie buvo taikomi visiems atsakovės bendrovėje dirbantiems gydytojams. Priėmus įsakymus, šalių darbo sutartyje sulygtos darbo apmokėjimo sąlygos nepakito. Taigi, darbo apmokėjimo sąlygų keitimas darbdavio iniciatyva nebuvo atliktas.
Bylos rezultatas
Kasacinis teismas paliko iš esmės nepakeistus teismų procesinius sprendimus, kuriais ieškovo ieškinys buvo patenkintas iš dalies dėl kitų pagrįstų reikalavimų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-701/2024.
Reikalinga teisinė pagalba darbo teisės klausimais? Registruokitės konsultacijai +37060538755
