DARBUOTOJO PADARYTA ŽALA DARBDAVIUI, JOS ATLYGINIMO SĄLYGOS
Pasitaiko, jog darbuotojas sugadina darbdavio turtą ar gauna baudą už kelių eismo taisykles, kurią sumoka darbdavys ir t.t. Tokiu būdu padaroma žala darbdaviui, kurios darbdavys gali reikalauti iš darbuotojo. Kokiomis sąlygomis darbuotojas privalo atlyginti darbdaviui žalą ir kada turi atlyginti ją visą?
DARBUOTOJO ATSAKOMYBĖ UŽ PADARYTĄ ŽALĄ
Pažymėtina, kad 2017-07-01 įsigaliojus naujam Darbo kodeksui, visiškos materialinės atsakomybės sutartys su darbuotojais nebėra sudaromos, o sudarytos – nebegalioja. Todėl darbdaviams neretai kyla klausimas, kokiomis sąlygomis darbuotojas turėtų atlyginti padarytą žalą.
Lietuvos Respublikos Darbo kodekse (toliau- DK) 151 straipsnio nuostata įtvirtina, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Tai reiškia, kai žala atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo viena šalis padaro kitai šaliai žalą netinkamai atlikdama savo pareigas, pažeidėjas turi pareigą atlyginti neteisėtais kaltais veiksmais padarytus nuostolius darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka.
ATLYGINTOS ŽALOS RIBOS
DK 153 str. yra numatytos ir darbuotojo atlyginamos darbdaviui padarytos turtinės žalos ribos. Šiame straipsnyje numatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo 3 vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo 6 vidutinių darbo užmokesčių dydžio.
Teritorinė, šakos kolektyvinė sutartis gali numatyti kitus atlyginamos turtinės žalos dydžius, kurie negali viršyti dvylikos darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžio.
Taigi, matyti, jog įstatymų leidėjas yra numatęs tam tikras atlygintinos žalos ribas, tačiau kai kuriais toliau numatytais atvejais šios ribos nėra taikomos.
ATVEJAI, KAI DARBUOTOJAS PRIVALO ATLYGINTI VISĄ PADARYTĄ ŽALĄ
Pagal DK 154 str. darbuotojas darbdaviui turi atlyginti visą padarytą žalą, kai:
1) žala padaryta tyčia;
2) žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių;
3) žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo;
4) žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo;
5) darbdaviui padaryta neturtinė žala;
6) kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.
Pareiga atlyginti padarytą žalą darbuotojui pagal DK atsiranda tik tada, kai yra nustatomos visos žalos atlyginimo sąlygos:
1) padaryta žala;
2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu);
3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo;
4) yra pažeidėjo kaltė;
5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais;
6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla.
ŽALOS DYDŽIO NUSTATYMAS
DK 152 str. reglamentuoja žalos dydžio nustatymą. Pagal šį straipsnį, atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos.
Nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į:
1) netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius);
2) žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo;
3) žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo;
4) faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis, ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika.
Darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusios darbo sutarties šalies finansines ir ekonomines galimybes, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Kai tam tikram darbuotojui atlygintinos turtinės žalos dydis sumažinamas, tai negali būti pagrindas padidinti atlygintinos turtinės žalos dydį kitiems kartu žalą padariusiems asmenims.
KĄ DARYTI DARBDAVIUI?
Norint sumažinti žalos atsiradimo riziką, patartina turėti aiškias taisykles, numatytas darbo sutartyje ar pareiginiuose nuostatose, taip pat darbo tvarkos taisyklėse, kurios įpareigotų darbuotoją laikytis pageidautinų pareigų ar elgesio modelio ir vengti netinkamų veiksmų, galinčių sukelti žalą, atlikimo. Darbdaviai taip pat turėtų apsvarstyti ir apie įmonės turto bei profesinės civilinės atsakomybės draudimą. Jei visgi darbuotojas padarė darbdaviui žalą, darbdavys turi teisę reikalauti žalos atlyginimo (visiško ar dalinio), o esant poreikiui rekomenduojama konsultuotis su teisininku.
Reikalinga teisinė pagalba? Registruokitės konsultacijai +37060538755
