Procesas
Ieškovas (darbuotojas) ginčijo jo atleidimą iš darbo (mokyklos direktoriaus pareigų) ir, be kita
ko, prašė teismo pripažinti jo atleidimą neteisėtu bei panaikinti savivaldybės mero potvarkį, kuriuo
jis atleistas iš darbo. Ieškovo manymu atliktas etatų mažinimas buvo neteisėtas.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinį atmetė.
Reglamentavimas
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo
organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, gali būti priežastis
nutraukti darbo sutartį tik tuo atveju, kai jie yra realūs ir lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės
atliekamos darbo funkcijos ar darbo funkcijų nereikalingumą. Darbo sutartis šiuo pagrindu gali būti
nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų
iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų
būti perkeltas su jo sutikimu.
Darbo sutarties nutraukimo teisėtumą suponuoja ne tik įstatyme nustatyto pagrindo buvimas, bet ir tinkamai įvykdyta atleidimo procedūra. Darbdavio prijungimas prie kitos įstaigos, įmonės ar organizacijos pagal DK nuostatasnelaikomas teisėta priežastimi nutraukti darbo sutartį (DK 51 straipsnio 1 dalis). Taip yra todėl, kad juridinio asmens prijungimo prie kito juridinio asmens atveju pastarajam pereina visos reorganizuojamo juridinio asmens teisės ir pareigos. Tačiau darbo sutartis gali būti nutraukiama
pasibaigus darbdaviui (DK 57 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Juridinis asmuo gali pasibaigti, inter alia (be kita ko), reorganizavimo būdu nuo jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro (CK 2.95 straipsnio 1–3 dalys).
Kasacinis teismas pažymėjo, kad toks reguliavimas nereiškia, jog dėl juridinio asmens pasibaigimo reorganizavimo būdu bei jo išregistravimo savaime atsiranda pagrindas taikyti DK 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nes turi būti atsižvelgiama į DK 51 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Pasibaigus juridiniam asmeniui dėl to, kad jis reorganizuojamas ir prijungiamas prie kito juridinio asmens, kai pastarasis perima pirmojo teises ir pareigas, darbuotojo darbo sąlygos negali būti keičiamos ir darbo santykiai paprastai negalėtų būti teisėtai nutraukti, jie turėtų tęstis, nes naujasis subjektas šiuose santykiuose turėtų įstoti į buvusio darbdavio vietą. Kita vertus, jei dėl priežasčių, susijusių su darbdavio veikla, darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa perteklinė, šis darbuotoją gali teisėtai atleisti, vadovaudamasis DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktu irlaikydamasis šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, t. y. laiku ir tinkamai įspėjęs darbuotoją ir darbovietėje nesant laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas jo sutikimu.
Taigi faktinės konkrečios bylos aplinkybės, jų sutaptis gali suponuoti darbo sutarties nutraukimo pagrindų
sutaptį.
Taisyklė
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į nustatytą faktinę aplinkybę, jog mokyklos teises ir
pareigas po reorganizavimo perėmusios gimnazijos direktoriaus pozicija buvo užimta, kasacinis
teismas padarė išvadą, kad faktiškai dėl mokyklos reorganizavimo ir jos išregistravimo ieškovo,
ėjusio mokyklos direktoriaus pareigas, darbo funkcijos darbdaviui tapo perteklinės. Tai reiškia, kad,
neneigiant mokyklos pasibaigimo fakto, atsirado būtent DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas
teisėtas pagrindas nutraukti darbo sutartį su ieškovu, dėl to jis ir buvo įspėtas (dėl atleidimo būtent
šiuo pagrindu) po to, kai buvo patvirtintas reorganizavimo sąlygų aprašas. Įspėjus ieškovą dėl
atleidimo DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu, darbo sutartis su juo galėjo būti
nutraukta tik tuo atveju, jei darbovietėje nebuvo laisvos darbo vietos, į kurią ieškovas galėjo jo
sutikimu būti perkeltas.
Kasacinis teismas pažymėjo, jog tai, kad nagrinėjamos bylos atveju pagal įstatymo nuostatomis priskirtą kompetenciją savivaldybės taryba priėmė sprendimą reorganizuoti mokyklą ir gimnaziją, taip pat tai, kad savivaldybės meras įspėjo ieškovą, jog su juo sudaryta darbo sutartis bus nutraukta, bei priėmė potvarkį atleisti ieškovą iš pareigų, neteikia pagrindo daryti išvadą, kad būtent savivaldybė, kuriai atstovaudami veikė minėti subjektai, laikytina ieškovo darbdave.
Šią bylą nagrinėję teismai teisingai konstatavo, jog būtent gimnazija, kaip ieškovo darbdavės mokyklos teisių ir pareigų perėmėja, laikytina darbdave DK nuostatų prasme, kuriai turi būti reiškiami ieškovo
materialieji reikalavimai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir taikytinų padarinių. Tad ir
pareigą siūlyti laisvas darbo vietas ieškovui, laikydamasi DK 57 straipsnio 2 dalies reikalavimų,
turėjo būtent veiklą po reorganizavimo tęsusi gimnazija.
Teismai nustatė, kad ieškovui buvo siūloma pradinių klasių mokytojo pareigybė gimnazijoje, tačiau ieškovas nesutiko su gimnazijos pateiktu pasiūlymu. Darbdavio galimybė perkelti darbuotoją į kitą darbą yra objektyviai nulemta kito atitinkamo darbo buvimo ir darbuotojo sutikimo būti perkeltam į kitą darbą. Kitų laisvų darbo vietų gimnazijoje, kaip nustatė teismai, nebuvo.
Kasacinis teismas nurodė, kad faktinių aplinkybių sutaptis šiuo atveju suponavo pagrindą taikyti ir DK 65 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą išimtį, t. y. darbdavei atleisti ieškovą jo nedarbingumo laikotarpiu, kai šis sutapo su mokyklos pasibaigimu po reorganizavimo ir išregistravimu iš Juridinių asmenų registro bei ieškovui neperėjus dirbti į veiklą tęsiančią gimnaziją. Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-55-781/2022
Daugiau teismų praktikos LAT.LT
Norite sužinoti daugiau? Registruokitės konsultacijai +37060538755
