Teismų praktika / Neteisėtas atleidimas iš darbo įmonei bankrutuojant – pasekmės

neteisėtas atleidimas iš darbo įmonei bankrutuojant - pasekmės

Procesas

Ieškovas prašė teismo pripažinti, kad jo darbo sutarties nutraukimas buvo neteisėtas atleidimas iš darbo, ieškovo darbo sutartį laikyti nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, solidariai iš atsakovių darbdavės ir jos bankroto administratorės priteisti ieškovui 15 vidutinių darbo užmokesčių dydžio sumą, neturtinės žalos atlyginimą.

Pirmosios instancijos teismas tenkino iš dalies vieną iš ieškovo reikalavimų, t. y. nukėlė ieškovo atleidimo iš darbo datą iki jo laikinojo nedarbingumo pabaigos. Apeliacinės instancijos teismas papildomai tenkino dar vieną ieškinyje nurodytą reikalavimą – jo atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu.

Reglamentavimas

Darbo sutarties nutraukimą darbdavio bankroto atveju reglamentuoja tiek Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 62 straipsnio, tiek Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 19 straipsnio normos.

Taisyklė

Kasacinio teismo vertinimu, konstatuoti neteisėtą atleidimą iš darbo ir taikyti DK 218 straipsnio 2 ir 4 dalyse įtvirtintus neteisėto atleidimo padarinius galima tik pripažinus, kad buvo padaryti esminiai atleidimo iš darbo tvarkos pažeidimai. Nustačius, kad atleidžiant iš darbo darbuotoją buvo padaryti formalūs ar mažareikšmiai nustatytos atleidimo tvarkos pažeidimai, negali būti taikomi DK 218 straipsnyje įtvirtinti padariniai. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad darbo sutarties darbdavio bankroto atveju nutraukimo teisinės pasekmės, kurios atspindi ir bankroto procedūros specifiką, yra įtvirtintos DK 62 straipsnyje. DK 62 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, nutraukiant darbo sutartis dėl bankroto, atleidžiamiems darbuotojams išmokama dviejų jų vidutinių darbo užmokesčių išeitinė išmoka, o jeigu jų darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Šioje byloje nustatyta, kad bankroto administratorė nesikonsultavo su darbo taryba ar darbdavės lygmeniu veikiančia profesine sąjunga ir tokiu būdu pažeidė DK 63 straipsnio 4 dalį, nutraukė darbo sutartį su ieškovu anksčiau negu galėjo pagal DK 63 straipsnio 4 dalyje nustatytus terminus (ne mažiau kaip 30 dienų po pranešimo Užimtumo tarnybai). Kasacinio teismo vertinimu, sprendžiant dėl nustatytų atleidimo iš darbo procedūrinių pažeidimų įtakos darbuotojo teisėms, susijusioms su papildomomis darbuotojo garantijomis kolektyvinio atleidimo iš darbo atveju, svarbi byloje nustatyta aplinkybė, kad ieškovas buvo registruotas Užimtumo tarnyboje ir galėjo dalyvauti aktyviose darbo rinkos programose po jo atleidimo iš darbo. Kasacinis teismas konstatavo, kad darbdavės padaryti procedūriniai atleidimo iš darbo pažeidimai neužkirto kelio ieškovui pasinaudoti įstatymuose įtvirtintomis socialinėmis garantijomis. Kasacinio teismo vertinimu, šioje byloje neįrodyta, kad informavimo ir konsultavimosi pareigos procedūriniai pažeidimai galėjo užkirsti kelią Užimtumo tarnybai suteikti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nurodytas paslaugas ir taikytinas priemones. Kasacinis teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo atliktu ieškovo atleidimo iš darbo datos nukėlimu užtikrinamas darbo vietos, pareigų ir socialinių garantijų išsaugojimas tam tikrą laiką, tačiau darbo sutarties nutraukimo datos nukėlimas nekeičia darbo sutarties nutraukimo pagrindo (darbo sutarties nutraukimas darbdaviui iškėlus bankroto bylą), jo egzistavimo ar teisėtumo.

Rezultatas

Kasacinis teismas paliko apeliacinės instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Darbo sutarčių nutraukimas įmonei iškėlus bankroto bylą yra specialus darbo santykių pasibaigimo pagrindas, kuris susiklosto dėl to, kad įmonė yra nemoki ir bus likviduojama dėl bankroto. Todėl kasacinis teismas sprendė, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs procedūrinius atleidimo iš darbo darbdavio bankroto atveju pažeidimus, pagrįstai netaikė DK 218 straipsnio 2 ir 4 dalyse reglamentuotų neteisėto atleidimo iš darbo teisinių pasekmių. Atmesdamas kasacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo, kasacinis teismas konstatavo, kad ieškovo atleidimo iš darbo procedūroje padarytų pažeidimų konstatavimas ir atleidimo datos perkėlimas yra pakankama satisfakcija dėl tokio atleidimo neigiamiems padariniams sušvelninti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-943/2021

Daugiau teismų praktikos LAT.LT

Norite sužinoti daugiau? Registruokitės konsultacijai +37060538755

Susiję įrašai

Advokatė Evelina Kiznė - aukščiausios kvalifikacijos teisininkė, specializuojasi darbo, įmonių, šeimos teisės srityse.
Jei norite registruotis teisinei konsultacijai ir aptarti Jums iškilusį klausimą bei gauti kvalifikuotą teisininį patarimą, maloniai prašome susisiekti telefonu +370 605 38 755

Naujausi įrašai

Darbuotojo teisė atsijungti ir būti nepasiekiamam po darbo valandų
2024-08-28
Kas yra juridinio asmens nemokumas ir kaip jis nustatomas?
2024-08-17
Darbuotojo padarytos žalos atlyginimas darbdaviui, jos atlyginimo sąlygos
2024-06-14