Procesas
Proceso atnaujinimas santuokos nutraukimo byloje pagal pareiškėjos prašymą, buvo grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, t. y. tuo, kad teismas, patvirtinęs sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – ir ginčo sutartis), padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą – netinkamai pritaikė CK normas, reglamentuojančias sutuoktinių bendro turto padalijimą, nes visas sutuoktinių turtas, pažeidžiant pareiškėjos interesus, priteistas jos buvusiam sutuoktiniui. Be to pareiškėjos manymu, teismas nepagrįstai nesiaiškino, ar pateikta ginčo sutartis atitinka tikrąją šalių valią, ar šalys teisingai suprato joje nustatytas sąlygas.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atmetė pareiškėjos prašymą.
Reglamentavimas
Vadovaujantis CK 3.123 straipsnio 1 dalimi, tik išimtiniais atvejais, atsižvelgdamas į svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.
Taisyklė
Kasacinis teismas pažymėjo, kad tais atvejais, kai teismui pateikiama tvirtinti sutartis, kuria sutariama visą santuokoje įgytą turtą paskirti vienam sutuoktiniui, kitam neskiriant jokios kompensacijos, teismui turi kilti abejonė ir atitinkamai pareiga patikrinti, ar tokia sutartis neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, nepažeidžia vieno sutuoktinio ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Teismui neatlikus pareigos įvertinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo, gali būti svarstomas proceso atnaujinimas santuokos nutraukimo byloje.
Rezultatas
Kasacinis teismas nurodė, kad apeliacine tvarka neperžiūrėtu pirmosios instancijos teismo sprendimu civilinėje byloje, kurioje pareiškėja prašo atnaujinti procesą, nutraukta pareiškėjos ir jos sutuoktinio santuoka abiejų bendru sutikimu ir patvirtinta jų pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nėra nurodyta santuokos metu įgyto turto vertė, visas santuokos metu įgytas turtas, priklausęs jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise, buvo priskirtas buvusiam sutuoktiniui, pareiškėjai nepaskiriant jokios kompensacijos.
Kasacinis teismas konstatavo, kad tokios sutarties nuostatos pripažintinos iš esmės pažeidžiančiomis vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, apribojančiomis vieno sutuoktinio turtines teises. Aplinkybė, jog buvęs sutuoktinis sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių prisiėmė pareigą grąžinti skolą bankui, negali būti pripažįstama teisėtu pagrindu visą santuokoje įgytą turtą paskirti jam vienam. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį, kad bankui buvęs sutuoktinis ir pareiškėja liko atsakingi solidariai, todėl galima 23 situacija, kad, buvusiam sutuoktiniui nustatytais terminais negrąžinant skolos, bankas pareikš reikalavimą pareiškėjai. Taigi pareiškėja turės pareigą mokėti bankui pagal kredito sutartį, nors visas santuokinis turtas yra priskirtas jos buvusiam sutuoktiniui.
Kasacinis teismas nusprendė, kad pagal CK 3.53 straipsnio 4 dalį teismas turėjo nurodytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių netvirtinti, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdyti, iki sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Kasacinis teismas pažymėjo, kad prašydama atnaujinti procesą byloje pareiškėja nurodė, jog skyrybų dokumentus pasirašė būdama sunkios psichinės būklės. Iš tiesų byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja, pasirašydama sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, negalėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti. Tačiau pareiškėjos pateikti duomenys patvirtina, kad, pasirašydama nurodytą sutartį, pareiškėja gydėsi psichiatrinės įstaigos dienos stacionare. Kasacinio teismo vertinimu, ši priežastis yra pagrindas konstatuoti, kad sudarant tokio pobūdžio sutartį pareiškėjos valios dėl santuokinio turto padalijimo išraiška turėjo tam tikrų trūkumų, kuriuos lėmė psichinės sveikatos sutrikimai, tą patvirtina vėlesni pareiškėjos veiksmai – kreipimasis dėl proceso atnaujinimo šioje byloje.
Pažymėtina, kad byloje abiejų sutuoktinių interesams atstovavo ta pati advokatė, byla išnagrinėta pareiškėjai nedalyvaujant ir teismui tinkamai neišsiaiškinus priežasčių, dėl kurių buvo sudaryta tokio pobūdžio sutartis, t. y. dėl kurių buvo nuspręsta nukrypti nuo bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo. Kasacinis teismas nurodė, kad santuokinio turto vertės ir atitinkamai jo padalijimo klausimas spręstinas tik atnaujinus bylos nagrinėjimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu ir bylą nagrinėjant iš esmės.
Kasacinio teismo vertinimu, teismai, neatnaujinę proceso byloje, tačiau vertindami buvusio sutuoktinio argumentus ir nustatydami santuokinio turto vertę, kurios nebuvo nurodyta sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, pažeidė prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką (CPK 370 straipsnio 3, 4 dalys). Kasacinis teismas sprendė, kad šioje byloje yra pagrindas pripažinti, jog egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas – teismui sprendimu patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra padarytos aiškios CK 3.117 straipsnio 1–3 dalių, 3.123 straipsnio, 3.53 straipsnio 4 dalies taikymo klaidos, kurios galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą.
Kasacinis teismas panaikino skundžiamus teismų procesinius sprendimus ir tenkino pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą byloje.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-378/2021
Daugiau teismų praktikos LAT.LT
Norite sužinoti daugiau? Registruokitės konsultacijai +37060538755
