Darbuotojas negali būti verčiamas prieš savo valią pasirašyti vienokių ar kitokių dokumentų, įskaitant – atleidimo dokumentų. Visi teisiniai veiksmai, kuriuos darbo santykių šalys atlieka darbo santykiuose, turi būti atlikti savanoriškai, be kitos šalies įtakos. Darbdavys gali pasinaudoti įstatyme numatytais atleidimo pagrindais ir atleisti darbuotoją. Tačiau neretai pasitaiko, jog nenorėdami mokėti kompensacijų, kai kurie darbdaviai verčia išeiti iš darbo. Dažniausiai – pateikdami darbuotojui pasirašyti prašymą atleisti iš darbo darbuotojo valia be svarbių priežasčių. Ką reikėtų žinoti apie tokias situacijas ir kaip jas reikėtų suvaldyti?
Atleidimo pagrindai
Darbuotojo darbo sutartis gali būti nutraukta darbo įstatyme nustatytais pagrindais. Darbdavys turi teisę pasinaudoti tais pagrindais, kurie nėra skirti išimtinai darbuotojui. Darbo sutartį darbdavys gali nutraukti vienašališkai arba su darbuotojo sutikimu:
Darbo sutarties nutraukimas šalių sutarimu
Nutraukiant darbo sutartį šiuo teisiniu pagrindu darbo santykių šalys privalo rasti bendrą sprendimą ir susitarti dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų. Pasiūlymas nutraukti darbo sutartį turi būti pateiktas raštu. Jame turi būti išdėstytos darbo sutarties nutraukimo sąlygos. Pvz.,nuo kada pasibaigia darbo santykiai, koks yra kompensacijos dydis, kokia nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka, atsiskaitymo tvarka ir kita. Jeigu kita darbo sutarties šalis sutinka su pasiūlymu, ji sutikimą išreiškia raštu. Jeigu darbo sutarties šalis per penkias darbo dienas neatsako į pasiūlymą, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį atmestas. Radus bendrą sprendimą sudaromas susitarimas ir darbo sutartis nutraukiama susitarime išdėstytomis sąlygomis.
Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės
Šis darbo sutarties pagrindas yra naudojamas penkiose skirtingose faktinėse situacijose. Pirma, kai mažinamas darbuotojų etatų skaičius. Antra, kai darbuotojas nepasiekia sutartų darbo rezultatų pagal rezultatų gerinimo planą. Trečia, kai darbuotojui dėl pasikeitusių aplinkybių pasiūloma, tačiau darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę. Ketvirta, kai darbuotojas nesutinka su darbo santykių tęstinumu verslo ar jo dalies perdavimo atveju. Penkta, kai teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys. Nutraukiant darbo sutartį šiuo pagrindu, darbuotojas turi būti įspėjamas apie būsimą atleidimą nustatytais terminais ir jam turi būti išmokama išeitinė išmoka, kurios maksimalus dydis yra lygus dviems vidutiniams darbuotojo darbo užmokesčiams. Taip pat, jei darbuotojas dirbo ne trumpiau nei penkis metus ir yra atleidžiamas šiuo teisiniu pagrindu, jis gali kreiptis į Sodrą dėl ilgalaikio darbo išmokos skyrimo.
Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės
Kai darbuotojas padaro šiurkštų darbo pareigų pažeidimą arba pakartotinį darbo pareigų, jei po pirmojo pažeidimo padarymo buvo įspėtas, jis gali būti atleidžiamas šiuo pagrindu neįspėjant ir nemokant išeitinės išmokos. Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas: pirma, neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties; antra pasirodymas neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbo metu darbo vietoje, trečia, atsisakymas tikrintis sveikatą, kai toks tikrinimas pagal darbo teisės normas privalomas; ketvirta, smurtas ar priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą ir smurtą ar priekabiavimą dėl lyties (smurtas ar priekabiavimas, nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą), diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje; penkta, tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos; šešta, darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika, o taip pat kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos.
Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia
Darbdavys, išskyrus įstaigas, išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Sodros ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones, viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banką, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Priežastis ar kelios priežastys nutraukti darbo sutartį gali būti susijusios su darbuotojo asmeniu, jo elgesiu darbe, kvalifikacija, darbdavio padėtimi ir kita, priežasčių pasirinkimas konkrečiu atveju yra darbdavio diskrecija, tačiau ji turi būti realiai egzistuojanti (ne tariama ar išgalvota), teisėta, pakankama, kad pagrįstų darbo sutarties nutraukimą. Darbo sutartis šiuo pagrindu negali būti nutraukta dėl tų pačių priežasčių, kurios yra numatytos nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, o taip pat diskriminacinių motyvų.
Ką daryti, kai darbdavys verčia išeiti iš darbo?
Tuo atveju jei darbdavys nesinaudoja įstatyme numatytais darbo sutarties nutraukimo pagrindais, o tiesiog reikalauja darbuotojo užpildyti prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo valia be svarbių priežasčių, pirmiausia reikėtų prisiminti, kad tokios teisės darbdavys neturi, kadangi įstatymas tokios darbdavio teisės neįtvirtina. Taigi, darbuotojas turi teisę atsisakyti nutraukti darbo sutartį savo paties prašymu. Po to reikėtų elgtis pagal situaciją. Pavyzdžiui, jei darbdavys grasina darbuotojui susidorojimu, darbuotojas gali slapta įrašyti pokalbį garso įrašymo įrenginiu. Įrašą reikėtų saugoti, jei vėliau darbuotojas būtų nepagrįstai ar netinkamai atleistas iš darbo ir tektų ginčyti atleidimo iš darbo teisėtumą. Toks garso įrašų darymas ir naudojimas civiliniuose ginčuose pagal teismų praktiką yra teisėtas ir leistinas. Darbuotojas, sulaukęs reikalavimo pasirašyti prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo, gali paprašyti persiųsti visus reikalingus dokumentus jam elektroniniu paštu. Toks prašymas gali atidėti skubotus veiksmus ir darbuotojas galėtų ramiai apgalvoti situaciją. Apgalvojus situaciją darbuotojas gali nuspręsti, ar nori išeiti iš darbo. Darbuotojas galėtų paminėti, jog ketina pasitarti su savo advokatu, kuris galėtų padėti įvertinti situaciją iš teisinės pusės. Taip pat reikėtų nepamiršti, jog darbuotojas gali pateikti savo pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo, pavyzdžiui, nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu išmokant darbuotojui sutarto dydžio kompensaciją.
Paskutinė išeitis – atleidimo teisėtumo ginčijimas
Jei darbuotojas buvo atleistas iš darbo pagal darbuotojo prašymą, tačiau šį prašymą darbuotojas pasirašė po to kai buvo paveiktas ir priverstas jį pasirašyti, darbuotojas per vieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos gali kreiptis į darbo ginčų komisiją ir reikalauti pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu. Toks atleidimo teisėtumo ginčijimas, kai darbuotojas buvo atleistas iš darbo pagal jo paties pasirašytą prašymą, turi savų ypatumų – darbuotojas privalės įrodyti, jog prašymas neatitinka jo tikrosios valios. Tokia aplinkybė gali būti įrodinėjama visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, garso įrašais, kuriuose užfiksuota, kaip darbdavys verčia darbuotoją pasirašyti prašymą. Tuo atveju, kai darbuotojo atleidimas iš darbo pripažįstamas neteisėtu, darbuotojui gali būti priteista turtinė ir neturtinė žala, išeitinė išmoka, kompensacija už visą priverstinės pravaikštos laiką. Atleidimo ginčijimas darbo ginčų komisijoje yra nemokamas ir ganėtinai trumpas procesas. Taigi, jei darbdavys verčia išeiti iš darbo, darbuotojas gali imtis priemonių ginti savo pažeistas teises.
Norite sužinoti daugiau? Registruokitės konsultacijai +37060538755
