Procesas
Ieškovai (fabrikas ir jo akcininkės) prašė priteisti solidariai iš atsakovų (buvusios šio fabriko
vadovės, jos sutuoktinio ir jų valdomų įmonių) nuostolių atlyginimą bei uždrausti naudoti
informaciją, kuri yra juridinio asmens (ieškovo) komercinė paslaptis. Pirmosios instancijos teismas
ieškinį atmetė, o apeliacinės instancijos teismas – tenkino iš dalies, fabrikui solidariai iš atsakovų
priteisdamas 150 000 Eur nuostolių atlyginimo. Ginčas kilo dėl neteisėto komercinės paslapties panaudojimo ir kilusių nuostolių atlyginimo.
Taisyklė
Kasacinis teismas pažymėjo, kad komercinė paslaptis yra savarankiškas pramoninės
nuosavybės objektas, kuris, kaip ir kiti nuosavybės objektai, yra saugomas nuo neteisėto jo
pasisavinimo, nepriklausomai nuo to, ar pats komercinės paslapties turėtojas ją naudoja ar ketina
naudoti savo komercinėje veikloje. Pripažįstant informaciją komercine paslaptimi nėra būtini jos
turėtojo faktiniai veiksmai tokią informaciją naudoti čia ir dabar, todėl vien galimybės komercinės
paslapties turėtojui ja pasinaudoti nebuvimas ar nepageidavimas tokią informaciją naudoti konkrečiu
laiko momentu savaime nereiškia nei to, kad kitiems subjektams atsiranda teisė atlikti su jos
paviešinimu ar pasinaudojimu ja susijusius veiksmus, nei to, kad, juos atlikus, komercinės paslapties
turėtojui nepadaroma žala. Todėl vien ta aplinkybė, kad fabrikas tam tikru momentu priėmė
sprendimą nebevykdyti su konservų gamyba ir prekyba susijusios komercinės veiklos, nereiškia, kad
fabrikas dėl to neteko galimybės gauti naudą iš turimų komercinių paslapčių, savo nuožiūra
pasirinkdamas šio pramoninės nuosavybės objekto panaudojimo būdą. Būtent atsakovų neteisėti
veiksmai šią fabriko galimybę apribojo.
Nepagrįstas praturtėjimas
Atmesdamas atsakovų argumentą, kad pajamos, gautos neteisėtai naudojant komercinę
(gamybinę) paslaptį, galėjo būti priteistos tik iš šias pajamas faktiškai gavusių juridinių asmenų,
kasacinis teismas priminė, kad pagal aktualią kasacinio teismo praktiką bylose dėl žalos, padarytos
dėl neteisėto komercinės paslapties panaudojimo, iš neteisėtų veiksmų gauta nauda ieškovui turi būti priteisiama remiantis CK 6.249 straipsnio 2 dalimi, o nepagrįsto praturtėjimo
institutu galima remtis tik negalint nukentėjusio asmens teisių apginti taikant civilinės atsakomybės
institutą. Taikant civilinę atsakomybę, bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako
solidariai.
Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad sąžiningai konkurencijai priešingi veiksmai
dažnai sąmoningai yra skirti gauti nesąžiningos, taigi ir neteisėtos naudos kitų asmenų sąskaita, todėl
pažeidėjo gauta nauda šios kategorijos bylose yra vienas iš reikšmingų nuostolių apskaičiavimo
metodų.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad bylose dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo,
panaudojimo ar atskleidimo ieškovui padaryta žala gali būti skaičiuojama atsižvelgiant į skirtingus
kriterijus, siekiant užtikrinti, kad nukentėjęs komercinės paslapties turėtojas kiek įmanoma galėtų būti
sugrąžintas į tokią padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei neteisėti veiksmai nebūtų buvę atlikti.
Atitinkamai nėra pagrindo teigti, kad komercinės paslapties turėtojas galėtų būti imperatyviai
įpareigotas rinktis konkretų jam padarytos žalos apskaičiavimo būdą. Tokį būdą, atsižvelgdamas, be
kita ko, į įrodinėjimo galimybes, pasirenka pats ieškovas.
Nuostolių dydžio apskaičiavimas
Atmesdamas atsakovų argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė
fabrikui priteistinų nuostolių atlyginimo dydį, kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad
nagrinėjamoje byloje nustačius, jog atsakovų fizinių asmenų valdomos įmonės (atsakovės – juridiniai
asmenys) savo veikloje naudojo fabriko komercines paslaptis, būtent pastarosioms atsakovėms teko
našta įrodyti, kad jų gautas pelnas ar jo dalis yra teisėti. Nesant galimybės tiksliai nustatyti fabrikui
padarytos žalos dydį pagal atsakovių iš pažeidimo gautą naudą dėl to, kad atsakovės nepateikė
ekspertėms jų veiklos ir buhalterinių dokumentų, byloje nesant įrodymų, kad šių dokumentų
nepateikimą lėmė objektyvios, nuo atsakovių valios nepriklausančios aplinkybės, taip pat nesant
įrodymų, kad apeliacinės instancijos teismo priteista nuostolių atlyginimo suma aiškiai viršija įmonių
atsakovių iš pažeidimo gautą naudą, nėra pagrindo spręsti, kad apeliacinės instancijos teismas,
priteisdamas fabrikui iš atsakovų būtent tokią nuostolių atlyginimo sumą, pažeidė CK 6.249
straipsnio 1 dalį ar nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, reikalaujančios žalos dydį
nustatyti įvertinus abiejų šalių pateiktus įrodymus ir atsižvelgiant į joms tenkančią įrodinėjimo naštą.
Rezultatas
Kasacinis teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo sprendimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-823/2022
Daugiau teismų praktikos LAT.LT
Reikalinga pagalba? Registruokitės konsultacijai +37060538755
