Kokios išmokos priklauso darbuotojui, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe?
Darbuotojo teisė gauti kompensacijas ir išmokas įvykus nelaimingam atsitikimui darbe egzistuoja tada, kai nelaimingas atsitikimas pripažįstamas draudžiamuoju įvykiu. Darbuotojas, laikinai tapęs nedarbingu, dėl nelaimingo atsitikimo darbe (taip pat pakeliui į darbą ar iš darbo) ir dėl to prarandantis darbo pajamas, iš „Sodros“ gali gauti:
1. Ligos išmoką
Ligos išmokos dydis šiuo metu yra 77,58 procento kompensuojamojo uždarbio. Kol nelaimingas atsitikimas darbe bus ištirtas, ligos išmoka nuo trečios laikinojo nedarbingumo dienos mokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka. Pripažinus įvykį draudžiamuoju, ligos išmoka perskaičiuojama šiame įstatyme nustatyta tvarka ir išmokamas mokėtinos pagal šį įstatymą ir išmokėtosios išmokų skirtumas, tačiau tais atvejais, kai pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą išmokėta ligos išmoka yra didesnė negu pagal šį įstatymą apskaičiuota ligos išmoka dėl nelaimingo atsitikimo darbe (ar jai lygi), išmokėtoji išmoka neperskaičiuojama.
2. Netekto darbingumo vienkartinę kompensaciją
Šios kompensacijos skiriamos apdraustiems asmenims, kai jie dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba susirgimo profesine liga netenka mažiau kaip 30 procentų darbingumo.
3. Netekto darbingumo periodinę kompensaciją
Ši kompensacija skiriama apdraustiesiems asmenims, kai jie dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba susirgimo profesine liga netenka 30 (imtinai) ir daugiau procentų darbingumo.
Norint gauti išmokas labai svarbu, kad nelaimingas atsitikimas būtų pripažintas draudžiamuoju įvykiu.
Kada nelaimingas atsitikimas pripažįstamas draudžiamuoju?
1) dirbant draudėjo nustatytu darbo laiku, taip pat atskiru draudėjo nurodymu paskirtu dirbti laiku bei dirbant tarnybinių komandiruočių laiku;
2) dirbant darbo sutartyje sulygtą darbą (įskaitant ir darbo vietos parengimą bei sutvarkymą), taip pat atliekant kitus draudėjo pavestus su jo vykdoma veikla susijusius darbus draudėjo naudai arba atliekant viešojo administravimo funkcijas;
3) dirbant darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis, nuo kurio mokamos arba turi būti mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos.
Kada nelaimingas atsitikimas laikomas nedraudžiamuoju įvykiu?
1) apdraustasis asmuo nukentėjo dėl savo veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija arba teismas nustatė nusikalstamos veikos požymius arba kad ši veika yra susijusi su administraciniu nusižengimu, išskyrus darbo saugos ar darbo higienos norminių teisės aktų pažeidimus;
2) apdraustasis asmuo sąmoningai (tyčia) siekė, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas;
3) apdraustasis asmuo sirgo liga, nesusijusia su darbu;
4) apdraustasis asmuo savavališkai (be darbdavio žinios) dirbo sau (savo interesais);
5) prieš apdraustąjį asmenį buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu, išskyrus atvejus, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta pakeliui į darbą ar iš darbo.
Svarbu
Norint išvengti nelaimingų atsitikimų darbe, kiekvienas darbuotojas turėtu laikytis įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų. Jų nesilaikant, gali įvykti nelaimingas atsitikimas, dėl kurio bus sutrikdyta sveikata, prarastas darbingumas ir pajamos.
Norite sužinoti daugiau? Registruokitės konsultacijai +37060538755
