Komercinių paslapčių apsauga
Komercinės paslaptys – tai konfidencialios informacijos dalis. Kalbant apie komercinių paslapčių apsaugą, svarbu žinoti, kokia informacija yra laikoma komercine paslaptimi. Taip pat aktualu, kokios yra komercinės paslapties savininko ir jos gavėjo pareigos, siekiant apsaugoti informaciją. Žinotina, jog už komercinės paslapties atskleidimą ar panaudojimą gali būti taikoma atsakomybė.
Kuo komercinė paslaptis skiriasi nuo konfidencialios informacijos?
Konfidenciali informacija yra skirstoma į keturias grupes:
- Informacija, kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama, todėl už jos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą nekiltų teisinių padarinių.
- Informacija, kurią įmonės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi.
- Specifinio pobūdžio konfidenciali informacija – tokia informacija neatitinka komercinės paslapties apibrėžties, tačiau kai darbuotojas su ja susipažįsta, ji netampa neatsiejama jo gebėjimų, žinių ir kompetencijos dalimi.
- Komercinės paslaptys – konfidencialūs duomenys, kurie yra tokie specifiniai ir reikšmingi, kad darbuotojai, net ir pasibaigus darbo santykiams, sutartyje ar įstatyme nustatytą laiką negali teisėtai panaudoti jų jokiais tikslais, kurie kokiu nors būdu galėtų pažeisti teisėto informacijos savininko teises ir teisėtus interesus.
Taigi, konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategoriją, vadinasi, komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių. Toliau šiame tekste analizuojama būtent komercinių paslapčių apsauga.
Kas yra komercinė paslaptis?
LR Civilinio kodekso 1.116 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad komercinė paslaptis yra informacija, atitinkanti šiuos požymius:
- Ji yra slapta, t. y. ji, kaip visuma, arba tiksli jos sudėtis ir sudedamųjų dalių konfigūracija apskritai nežinoma. Arba jos negalima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija;
- Ji turi tikros ar potencialios komercinės vertės, nes yra slapta;
- Šią informaciją teisėtai valdantis asmuo imasi protingų veiksmų, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ją išlaikytų slaptą.
Vienas iš komercinių paslapčių pavyzdžių galėtų būti duomenys apie klientus. Tokie duomenys gali būti pripažinti komercine paslaptimi jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos. Pvz., kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai ir kt.
Komercinių paslapčių apsauga
Komercinių paslapčių apsaugą nustato LR Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymas, LR Konkurencijos įstatymas, LR Darbo kodeksas (toliau – DK), LR Civilinis kodeksas (toliau – CK) ir LR Baudžiamasis kodeksas (toliau – BK).
Tokios informacijos savininkas kitiems asmenims turi aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kad atitinkama informacija laikoma slapta. Jis taip pat turi sukurti tvarką, kaip su šia informacija susipažinti, užtikrinti tokios tvarkos laikymąsi. Be to, komercinės paslapties savininkas turi protingai apibrėžti asmenų (įskaitant darbuotojus, kurių atliekamos funkcijos reikalauja susipažinti su komercinę paslaptį sudarančia informacija), kuriems tokia informacija teisėtai atskleidžiama, ratą, t. y. neturi egzistuoti galimybių susipažinti su komercine paslaptimi tiems asmenims, kuriems tai nėra reikalinga. Informacijos savininkas turi teisę pats pasirinkti supažindinimo būdus.
Viena iš informacijos savininko – darbdavio galimybių apsaugoti konfidencialias paslaptis yra įtvirtinta DK 39 straipsnyje. Darbo sutarties šalys gali sudaryti susitarimą dėl to, kad darbuotojas darbo sutarties vykdymo metu ir pasibaigus darbo sutarčiai nenaudos ir kitiems asmenims neatskleis tam tikros iš darbdavio ar dėl atliktos darbo funkcijos gautos informacijos, kurią darbo sutarties šalys savo susitarime įvardijo konfidencialia. Be to, darbdavys su darbuotoju dėl komercinių paslapčių apsaugos gali susitarti darbo sutartyje, tuo pačiu supažindinant darbuotoją su darbdavio įsakymu dėl komercinių paslapčių sąrašo patvirtinimo.
Pabrėžtina, kad asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar susitarime nenumatyta kitaip.
Komercinės paslapties atskleidimas ir / ar panaudojimas
Jeigu komercinė paslaptis buvo atskleista ir / ar panaudota, informacijos savininkas gali ginti pažeistas teises. Vienas iš teisių gynimo būdų gali būti numatytas sutartyje – šalys darbo sutartimi arba susitarimu gali sulygti dėl netesybų už komercinės paslapties panaudojimą ar atskleidimą.
Be to, dėl turtinės ir / ar neturtinės žalos atlyginimo informacijos savininkas gali kreiptis į teismą. Žala turi būti apskaičiuojama ir įrodoma remiantis bendraisiais žalos atlyginimo principais, įtvirtintais CK. Sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, būtina nustatyti neteisėtus veiksmus (neteisėtą veikimą ar neveikimą), atsiradusią žalą (nuostolius, negautas pajamas), kaltę ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo fakto.
Taip pat informacijos savininkas gali kreiptis į teismą reikalaudamas nutraukti arba uždrausti komercinės paslapties naudojimą ar atskleidimą, uždrausti gaminti, siūlyti, pateikti rinkai ar naudoti su komercinės paslapties pažeidimu susijusias prekes arba jas importuoti, eksportuoti ar saugoti šiais tikslais, atšaukti iš rinkos su komercinės paslapties pažeidimu susijusias prekes, pašalinti su komercinės paslapties pažeidimu susijusių prekių savybę ir prašyti taikyti kitus įstatyme numatytus ribojimus.
Išskirtiniais atvejais, tam, kuris atskleidė komercine paslaptimi laikomą informaciją, kuri jam buvo patikėta ar kurią jis sužinojo dėl savo tarnybos ar darbo, jeigu ši veika padarė didelės turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui, gali kilti baudžiamoji atsakomybė.
Išvada
Kuo vertingesnė konkreti komercinę paslaptį sudaranti informacija, tuo intensyvesni turi būti jos savininko protingi veiksmai šiai informacijai apsaugoti. Informacijos savininkas turi aiškiai apibrėžti, kas yra laikoma komercine paslaptimi. Savininkas turi nesudaryti galimybės sužinoti šią informaciją tretiesiems asmenims. Jis turėtų nurodyti konkretų asmenų, galinčių žinoti šiuos duomenis, ratą bei tinkamai juos su tuo supažindinti. Jei komercinė paslaptis buvo atskleista ar panaudota neteisėtai, informacijos savininkas gali reikalauti netesybų, žalos atlyginimo, o, išskirtiniais atvejais, pateikti pareiškimą dėl nusikaltimo.
Reikalinga teisinė pagalba? Registruokitės konsultacijai +37060538755
