Ieškovas kreipėsi į teismą, ginčydamas darbo sutarties su atsakove nutraukimą dėl išbandymo neišlaikymo.
Pirmosios Instancijos Teismo Sprendimas: Ieškinys Atmestas
Pirmosios instancijos teismas atmetė darbuotojo ieškinį, nepaisant atsakovės neįrodytų argumentų apie ieškovo nederamą elgesį, dėl kurio jis buvo atleistas – seksualinį priekabiavimą prieš kitą kolegę.
Apeliacinės Instancijos Teismo Nutartis: Atleidimo Neteisėtumo Pripažinimas
Apeliacinės instancijos teismas, kitaip nei pirmosios instancijos teismas, atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu.
Kasacinio Teismo Aiškinimas: Prezumpcija ir Įrodinėjimo Pareiga
Kasacinis teismas paaiškino, kad įstatymuose nustatytos prezumpcijos paprastai yra susietos su tam tikromis aplinkybėmis, kurioms esant preziumuojami faktai pripažįstami egzistuojančiais tikrovėje. Kokiomis aplinkybėmis vieni ar kiti faktai preziumuojami, paprastai nurodoma materialiosios teisės normose. Preziumuojamus faktus nurodo šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys savo procesiniuose dokumentuose. Teismas preziumuojamus faktus nustato, be kita ko, tikrindamas, ar šalys konkrečiu atveju teisingai parinko taikytiną teisės normą, ar egzistuoja įstatyme nustatytos atitinkamų faktų pripažinimo preziumuojamais sąlygos. Prireikus teismas patikslina šalių įrodinėjimo pareigas. Šalis neprivalo įrodinėti pagal įstatymus preziumuojamų faktų, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, bet privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis tokie faktai pripažįstami egzistuojančiais.
Atleidimo iš darbo teisėtumą įrodinėja darbdavys
Atleidimo iš darbo bylose atleidimo iš darbo teisėtumą privalo įrodyti darbdavys (DK 217 straipsnio 3 dalis). Kai tai įrodinėdamas darbdavys teisėtai remiasi pagal įstatymus preziumuojamais faktais, tai tokie faktai laikomi nustatytais, nebent šalis, prieš kurią naudojama prezumpcija, juos paneigia įstatymo nustatyta tvarka. Prezumpcija, kad tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos faktas buvo, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta turint tikslą palengvinti dėl diskriminacijos besiskundžiančio asmens įrodinėjimo pareigą, kadangi įrodyti diskriminacijos faktą praktiškai gali būti sunku. Apžvelgiamoje byloje nebuvo nagrinėjama fizinių asmenų skundų ir pareiškimų, taip pat asmenų ginčų dėl diskriminacijos lyties pagrindu. Liudytoja (kita atsakovės darbuotoja), kurios teigta patirto ieškovo seksualinio priekabiavimo (priekabiavimo dėl lyties) aplinkybe rėmėsi atsakovė, nepadavė teismui ar kitai institucijai skundo dėl tokio pobūdžio ieškovo veiksmų.
Byloje kilęs ginčas pagal savo pobūdį kvalifikuotinas ne kaip ginčas dėl diskriminacijos lyties pagrindu, o kaip darbo ginčas dėl tarp šalių sudarytos darbo sutarties nutraukimo teisėtumo. Šioje byloje atsakovė veikė ne įstatymų nustatyta tvarka atstovaudama asmeniui, manančiam, kad jis patyrė seksualinį priekabiavimą (priekabiavimą dėl lyties), o kaip savarankiškas teisinių santykių subjektas.
Neįrodyta Diskriminacija, Dėl Kurios Darbuotojas Atleistas Iš Darbo
Kasacinis teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 3 straipsnyje nustatytos fakto pripažinimo preziumuojamu sąlygos. Atsakovės nurodyta aplinkybė dėl ieškovo seksualinio priekabiavimo (priekabiavimo dėl lyties) nėra preziumuojama pagal įstatymą, o yra įrodinėtina pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę – įrodinėti privalo tas, kas teigia.
Bylos Baigtis
Kasacinis teismas konstatavo, kad teismai tinkamai taikė teisės normas, įtvirtinančias diskriminacijos fakto prezumpciją, todėl paliko apeliacinės instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-701/2023
Reikalinga teisinė pagalba dėl atleidimo iš darbo? Registruokitės konsultacijai +37060538755
